Gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą (toliau IDV), tvarkydami apskaitą turi vadovautis LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-040 patvirtintomis taisyklėmis „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklės“ ir kitais teisės aktais.
IDV besiverčiantis gyventojas tvarkydamas buhalterinę apskaitą gali taikyti paprastąjį įrašą, tuomet jis privalo pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalus pagal visas vykdomas IDV rūšis. Tačiau gyventojas vykdantis IDV, tvarkydamas buhalterinę apskaitą, gali taikyti ir dvejybinį įrašą, tokiu atveju jis gali nepildyti gyventojo IDV pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, jeigu jo apskaita tvarkoma taip, kad iš pildomų apskaitos registrų būtų galima nustatyti mokesčiams apskaičiuoti reikiamus duomenis.
Gyventojai, kurie veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas privalo nurodyti IDV besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnale (tuomet pajamų ir išlaidų žurnalo pildyti nereikia).
IDV pajamos pripažįstamos pinigų apskaitos principu, t.y. faktišku jų gavimo momentu (kai gaunami pinigai), tačiau jeigu gyventojas kuris verčiasi IDV yra įregistruotas PVM mokėtoju ir/arba savo veikloje yra priskyręs ir joje naudoja ilgalaikį turtą, IDV pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą. Kaupimo apskaitos principo esmė yra ta, kad pajamos pripažįstamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas PVM mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai.
IDV veiklos apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos pagal GPMĮ 16 str.:
IDV apmokestinamosios pajamos = IDV pajamos – Neapmokestinamosios pajamos (GPMĮ 17 str.) – Leidžiami atskaitymai (GPMĮ 18 str.)
IDV vykdančių gyventojų išlaidų priskyrimą leidžiamiems atskaitymams reglamentuoja GPMĮ 18 str. ir IDV išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams ir jų apskaičiavimo tvarkos aprašas.
Trumpai užsiminsime kas yra IDV leidžiami atskaitymai:
Pagal GPMĮ 18 straipsnį tai patirtos įprastinės ir būtinos veiklos išlaidos, susijusios su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis (uždirbtomis) IDV pajamomis:
- perparduodamų prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt. įsigijimo išlaidos,
- ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos (nusidėvėjimas),
- veikloje naudojamo turto nuomos, eksploatavimo bei remonto išlaidos,
- reklamos, palūkanų, įrankių įsigijimo išlaidos,
- samdomų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidos,
- socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokos,
- privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos išlaidos.
Išlaidos, nepriklausomai nuo taikomo apskaitos principo (pinigų ar kaupimo) iš IDV pajamų atskaitomos neatsižvelgiant į tai, ar jos faktiškai apmokėtos, t.y. išlaidoms taikomas kaupimo principas. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus LR buhalterinė apskaitos įstatyme numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.
Gyventojas gali pasirinkti IDV leidžiamais atskaitymais laikyti sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) IDV pajamų. Tuomet gyventojas neprivalo turėti išlaidas pagrindžiančių dokumentų ir privalo pildyti tik Pajamų ir išlaidų žurnalo pajamų dalį. Tačiau gyventojas besiverčiantis IDV šios nuostatos taikyti negali, kai IDV pajamas ar jų dalį gyventojas gauna iš su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens.