Įmonės kūrimas – atsakingas žingsnis, dar nepradėjus veiklos reikalaujantis atlikti svarbius sprendimus. Vienas pirmųjų – įmonės rūšies, kitaip dar vadinamos verslo forma, pasirinkimas. Tai – racionalus sprendimas, pagrįstas planuojamos įmonės veiklos vertinimu, keliamų tikslų pobūdžiu, galimos prisiimti rizikos dydžiu.

Žemiau pateikiama informacija atskleidžia populiariausių verslo formų esmę, supažindina su esminiais privalumais bei trūkumais.

Individuali įmonė (IĮ)

Įmonės rūšis, pagrįsta neribota privataus juridinio asmens atsakomybe: nesėkmės atveju neįvykdyti įsipareigojimai dengiami asmeniniu IĮ savininko turtu. IĮ savininkas gali būti ir įmonės vadovas arba, sudarius darbo sutartį, šios pareigos patikimos kitam asmeniui.

Privalumai:

  • nėra įstatinio kapitalo reikalavimo (UAB atveju šis siekia 2500 EUR).
  • IĮ savininkas gali laisviau disponuoti įmonės turtu ir lėšomis nei UAB atveju.
  • Su IĮ savininku nesudaroma darbo sutartis.
  • Galima pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Mokestinio laikotarpio pajamoms neviršijus 300 tūkts. EUR, o vidutiniam darbuotojų skaičiui neperžengus 10 ribos, taikomas ne 15%, tačiau lengvatinis 5% pelno mokestis.
  • IĮ statusas gali būti keičiamas į UAB (pasirinkus VšĮ formą, šios galimybės nėra).

Trūkumai.

  • Didelė rizika. Nesėkmės atveju, net ir paskelbus IĮ bankrotą, neįvykdyti įsipareigojimai padengiami asmeniniu savininko turtu.
  • IĮ gali būti tik vienas savininkas – fizinis asmuo.
  • IĮ buhalterijos tvarkymas, lyginant su UAB, yra ne mažiau sudėtingas.
  • IĮ negalima parduoti, padovanoti ar kitu būdu perleisti kito asmens nuosavybėn.

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB).

Įmonės rūšis, apibrėžiama kaip ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Akcininkai, verslo žlugimo atveju, rizikuoja tik investuotomis lėšomis – jų asmeninė nuosavybė yra neliečiama. UAB steigėjai – vienas ar daugiau fizinių/juridinių asmenų, įsigyjančių akcijas (maksimalus akcininkų skaičius – 249). Kuo didesnis turimų akcijų skaičius, tuo svaresnis balsas per akcininkų susirinkimus priimant vieną ar kitą sprendimą.

Privalumai.

  • Minimali rizika, kadangi asmeninis turtas, verslo žlugimo atveju, yra apsaugotas.
  • Kapitalas didinamas išleidžiant naujas akcijas arba iš nepaskirtytojo pelno.
  • Nusprendus pasitraukti iš verslo, turimas akcijas galima parduoti, dovanoti ir pan.
  • Galima pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Mokestinio laikotarpio pajamoms neviršijus 300 tūkts. EUR, o vidutiniam darbuotojų skaičiui neperžengus 10 ribos, taikomas ne 15%, o lengvatinis 5% pelno mokestis.

Trūkumai.

  • Veiklos pradžiai privalomas ne mažesnis nei 2500 EUR pradinis kapitalas (MB, IĮ, VšĮ šio reikalavimo nėra).
  • Ribojamas disponavimas įmonės lėšomis.

Viešoji įstaiga (VšĮ).

Ne pelno siekianti, savo vystoma veikla orientuota į visuomenės poreikių tenkinimą organizacija, kartais vykdanti ir komercinę veiklą. Steigėju (dar vadinamu dalininku) gali būti vienas ar keli fiziniai/juridiniai asmenys, turintys vieną balsą susirinkime priimant nutarimus.

Privalumai:

  • Dalininkai, nesėkmės atveju, rizikuoja tik į verslą investuotomis lėšomis, asmeninė nuosavybė yra neliečiama.
  • Nėra įstatinio kapitalo reikalavimo.
  • Gali būti vykdoma komercinė veikla, jeigu ji susijusi su jos veiklos tikslais.
  • Gali gauti paramą.
  • Pelno mokesčiu apmokestinamos tik ūkinės komercinės veiklos metu gautos pajamos (per mokestinį laikotarpį šioms neviršijus 300 tūkst. EUR, 7250 EUR suma yra apmokestinama taikant 0 proc. PM tarifą).

Trūkumai:

  • pajamas iš veiklos Všį dalininkai gali gauti tik atlyginimo pavidalu (UAB akcininkai bei MB nariai, įmonei dirbant pelningai, gali gauti dividendus).
  • Nėra galimybės Všį reorganizuoti į UAB, MB, IĮ, ji gali būti pertvarkoma tik į biudžetinę įstaigą arba į labdaros ir paramos fondą.
  • VšĮ turi teisę verstis tik ta veikla, kuri numatyta organizacijos įstatuose.
  • VŠĮ negali skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens (tuo tarpu UAB ir MB ta galimybė yra).

Mažoji bendrija (MB)

Verslo forma, pagrįsta ribota privačių juridinių asmenų atsakomybe (už neįvykdytus bendrijos įsipareigojimus MB nariai savo asmeniniu turtu neatsako), įgalinanti vykdyti bet kokią teisėtą veiklą. MB steigėjais gali būti nuo 1 iki 10 fizinių asmenų. Su MB nariais darbo sutartys nėra sudaromos. Kiti darbuotojai  (ne MB nariai) samdomi darbo sutarties pagrindu.

Privalumai:

  • MB narių į verslą investuotos lėšos bei asmeninis turtas yra atskirti, tad bankroto atveju, pastarasis nėra liečiamas.
  • Nėra minimalaus įstatinio kapitalo reikalavimo.
  • Galimybė MB nariui dirbti be darbo sutarties.
  • Su MB vadovu gali būti sudaroma civilinių paslaugų sutartis, jeigu jis yra ir MB narys, nuo tokio atlygio mokama tik 15 proc. GPM.
  • Dividendai už gautą pelną MB nariams gali būti išmokami ne tik už praėjusius metus (kaip UAB atveju), bet ir avansu. Tačiau einamaisiais metais susidarius veiklos nuostoliui, avansu gauti dividendai, turi būti grąžinami įmonei.
  • Nusprendus palikti verslą, galimybė susigrąžinti sumokėtą įnašą arba narystės teises perleisti kitam asmeniui.

Trūkumai:

  • apribojimai MB steigėjams – tik fiziniai ir ne daugiau nei 10 asmenų.
  • MB buhalterijos tvarkymas lyginant su UAB yra ne mažiau sudėtingas.
  • kiekvienas narys nepriklausomai nuo įnašo dydžio turi po 1 balsą narių susirinkime.
  • nuo 2015 m. gegužės mėn. MB uždrausta su savo nariais sudaryti civilinių paslaugų sutartis (išskyrus vadovavimo sutartį su MB vadovu).